Atrasti meną
Paskelbta: 2025-05-20

Prasminga investicija

Šį kartą meno skiltyje kalbiname Ornelą Ramašauskaitę – agentūros „artxchange Global“ vadovę, 18 metų patirtį turinčią meno ekspertę, kuri konsultuoja investavimo į meno kūrinius, kolekcionavimo, meno kūrinių įsigijimo, meno rinkodaros klausimais. Ji pasidalijo savo įžvalgomis, kas yra geras menas, kaip jo ieškoti ir atpažinti perspektyvų kūrėją. 

Ornela, papasakokite, kaip atsidūrėte meno rinkoje? Jūsų patirtis įspūdinga…

Jau nuo vaikystės žinojau, kad norėsiu dirbti aukcionuose ir, aišku, patraukiau į menus. Įstojau į UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos magistrantūrą. Jau tada planavau savo baigiamąjį darbą rašyti apie aukcionus. Be to, sutapo, kad 2010-aisiais įsikūrė pirmieji aukcionų namai Lietuvoje, kur atlikau praktiką. Ten teko detaliai tyrinėti meno kūrinius: kiekvieną apžiūrėdavau, aprašydavau, rinkdavau biografinę informaciją ir nustatydavau kūrinių kainas bei autorius, aišku, dirbdama su direktorės priežiūra. Į aukcionus ateidavo menininkų šeimų narių ar paveldėtojų. Surinkdavome visą įmanomą informaciją apie autorius: kas su kuo draugavo, kas turėjo įtaką, kuris lietuvių menininkas bendravo su Paryžiaus menininkais ir pan.

Galiu sakyti, kad jau 18 metų esu aukcionų srityje, todėl yra tekę dirbti viską: ieškoti naujų menininkų, konsultuoti vyriausiąją kolekcininkų kartą, paragauti vadybinio darbo. Aišku, svarbu, kad pradėjau ir tarptautinę karjerą. Esu „Fondazione Amedeo Modigliani“ valdybos narė, konsultuoju vyriausybės kultūros ministerijas užsienyje. Buvau Lietuvos delegatė Europos Tarybos ir „ERICarts“ projekte „Compendium of Culture Policies and Trends in Europe“. Akiratį plečiu ir toliau: daug keliauju po Paryžių, Buenos Aires, Dubajų bei kitas vietas ir tyrinėju ten esančius meno kūrinius. Galiausiai įkūriau kolektyvinio investavimo į meno kūrinius startuolį, kuris dabar prisijungęs prie kito Italijos startuolio.  

Ką gi daro meno ekspertas? Kokių klausimų kilus, galima kreiptis  į jus ir jūsų agentūrą?

Meno ekspertai daro daug: bendradarbiauja su galerijomis, tyrinėja menininkų gyvenimus, kūrinių istorijas bei jų kultūrinę reikšmę. Dirba parodų organizavimo srityje, parenka meno kūrinius, kurie turi būti eksponuojami muziejuose ar galerijose, stebi, kaip keičiasi meno kūrinių paklausa bei jų kainos ir t. t.

Taigi galiu padėti išsirinkti meno kūrinį, paaiškinti, kodėl rekomenduojama investuoti į konkrečius darbus. Kitaip tariant, pagal tam tikrus išsakytus kriterijus išklausinėju, kas patinka, koks yra biudžetas, kokie reikalavimai. Pasiūlau sutartą kiekį kūrinių, pavyzdžiui, penkis. Jeigu reikia, susisiekiu su menininkais, išsiaiškinu, kas prieinama jų studijose, peržiūriu aukcionų duomenis, patikimas internetines platformas ir pateikiu atrinktą penketuką. Žmogus sutaupo daug laiko. Šioje srityje galiu pasitelkti savo patirtį aukcionuose, kur bendradarbiavau su įvairiais ekspertais, įskaitant specialistus iš Kultūros paveldo departamento. 

Galiu sudaryti meno kūrinių kolekciją, dėl kurios tariamės individualiai. Būna žmonių, kurie, vaikui gimus, kasmet nuperka po vieną meno kūrinį gimtadienio proga ir per 18-ąjį gimtadienį padovanoja jam pradinę kolekciją. Galiu peržiūrėti jau turimą kolekciją, ją audituoti. Pavyzdžiui, kelių klientų šeimose yra menininkų, o kolekcijos šiuo metu skaitmenizuojamos: tvarkingai aprašomos, sudaromi metrikai, išleidžiamas albumas, rengiamos parodos. Būna atvejų, kai žmogus turi autorinį kūrinį ir nežino autorystės, tuomet galiu atlikti tyrimą. Vėliau galima parengti meno kūrinio pasą. Kartais tai yra reikalinga dėl draudimo, kartais dėl logistikos, kad būtų transportuojama pagal taisykles. Pasitaiko, kad menininkai į mane kreipiasi ir dėl mentorystės: padedu užbaigti arba pradėti kokį nors projektą, susisiekti su pasaulinės rinkos specialistais.

Kokie paveikslai investuotojų vertinami labiausiai? 

90 proc. kolekcininkų investuotojų prašo tapybos ant drobės aliejiniais arba akriliniais dažais (nors akrilas neva žemesnė kategorija). Svarbu, kad menininkas turėtų daug žinių, išmanytų kontekstą ir gebėtų papasakoti apie savo meno kūrinius. Taip pat manoma, kad tapyba yra labiau vertinama nei grafika ar fotografija, bet tai netiesa. Svarbiausia turėtų būti menininko talentas, jo ambicija, netgi, sakyčiau, karjeros potencialas. Vien talento tikrai niekada neužtenka ir technika arba medija, kuria kuriama, turėtų būti antraeilis dalykas. 

Kaip meno vertintoja, pakomentuokite, kokie kriterijai rodo, kad kūrėjas turi potencialo, jo darbus verta įsigyti kaip investiciją? 

Dažnai žmonės nori saugios investicijos, todėl renkasi klasikinės dailės kūrinius. Žinoma, klasikos autoriai, įėję į meno istoriją, visada geras sprendimas. Klasikinė dailė turi daug taisyklių (Stepono Batoro, Kauno meno mokyklos ir kt.). Yra grupė EAIS, kuriai priklauso klasikinės meno investicijos su išleistais autorių albumais, o apie tuos menininkus galima paskaityti monografijas ir disertacijas.

Jei renkatės jaunų kūrėjų darbus, labai svarbu, ar menininkai laikosi meno rinkos taisyklių, ypač kainodaros. Jei nustatyta kaina lieka stabili, tai rodo, kad per dvejus, penkerius ar dešimt metų kūrinio vertė kils, nes laikomasi nuoseklios kainodaros politikos. Kainos augimas priklauso ir nuo to, ar menininkas dalyvauja pasaulinėse meno mugėse, kuriose paprastai jam atstovauja galerijos. Europoje už tai atsakingos galerijos, tačiau Lietuvoje tokių, kurios veiktų pagal rinkos taisykles, yra vos kelios.

Taip pat menininkas turi patekti į kuruojamas grupines parodas: plėstų pažintis, stebėtų, kas vyksta pasaulinėje rinkoje, pasisemtų įkvėpimo, susipažintų su kuratoriais ir įsilietų į pasaulinę rinką. Pasaulyje egzistuoja menininkų reitingai, ir jei kūrėjo pavardė atsiduria prestižinėje tarptautinėje parodoje šalia garsių vardų, jo reitingas kyla. Meno kūrinio kaina ir vertinimo koeficientas auga kartu su menininko pasiekimais. Kai kūrėjo darbų įsigyja patyrę kolekcininkai, muziejai arba kitų šalių nacionalinės galerijos, prestižas iš karto paauga. Tačiau jei savo darbus menininkas eksponuoja kažkur prekybos centre Dubajuje, kas neretai pasitaiko, nepasieks aukščiausio meno rinkos lygio. Taigi aš patikrinu, ar kūrėjas tikrai yra nusiteikęs augti, tobulėti. 

Kalbate, kad rimtų galerijų Lietuvoje vos keletas. Kaip jas atpažinti?

Dažnai žmonės nusivilia galerijomis, kurios tiesiog bando įsiūlyti turimus darbus. Rimta galerija yra ta, kuri dirba su investiciniais autoriais kaip jų reklamos agentūra ir laikosi meno rinkos taisyklių, pavyzdžiui, pristato menininkus tarptautinėse meno mugėse. Lietuvoje tai tebėra siekiamybė. Kitos galerijos dažnai tėra erdvės, kuriose galima susimokėti už ekspoziciją ir rodyti savo kūrybą. Taip pat yra Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos, kurios suteikia erdvę savo nariams. Šis skirtumas ypač svarbus tiems, kurie kūrinius perka investiciniais tikslais.

Ar tiesa, kad yra takoskyra tarp senosios ir jaunosios kartos kūrėjų, menininkų?

Meno pasaulyje yra labai daug senovinių procesų, atėjusių iš elitinės senosios kartos. Kai kurie šios kartos atstovų dar net neturi elektroninio pašto, tad samdo asistentą. Tuo metu jaunoji karta, kuria startuolius, naudojasi skaitmeninėmis galimybėmis. Mes patys esame šiek tiek aktyvesni, gana lengvai patenkame į aukščiausio lygio ekspertų akiratį. Taigi yra aiški takoskyra tarp senos ir naujos kartų, nes daug kas laiko meno pasaulį elitu ir bijo į jį kelti koją. 

Pakalbėkime apie aukcionus. Daug kas painioja, kuo skiriasi įprastas aukcionas nuo labdaros aukciono.

Būna, kad žmonės susipainioja, kai išgirsta, jog kažkas pardavė kūrinį aukcione Monake už didelę sumą. Tačiau reikia suprasti, kad labdaros aukcionai ir tikrieji meno aukcionai yra visiškai skirtingi dalykai – jie turi tik panašų formatą. Kai renkama labdara, nėra jokio skirtumo, ar paveikslas gražus, ar ne, be to, gali būti pardavinėjamas koks nors simbolinis daiktas, tarkime, menininko akiniai. Tokį daiktą žmonės įsigyja dėl noro paremti konkrečią iniciatyvą. Tokiame aukcione meno kūrinio tikroji kaina neturi nieko bendro su realia verte. O tikrieji aukcionų namai labai griežtai laikosi nustatytų kainų. Tai yra vieta, kur susitinka pasiūla ir paklausa, taigi nustatoma tikra meno kūrinių kaina.

Įsivaizduokime, kad klientas ateina į galeriją ir nori išsirinkti savo pirmąjį ar antrąjį meno kūrinį. Kokios kliūtys ar mitai sustabdo žmogų įsigyti investicinį meno kūrinį?

Žmonės dažnai klysta rinkdamiesi ne pačias geriausias galerijas, kuriose gauna prastų patarimų, arba pervertindami savo akį ir pirkdami kičinius kūrinius. Jeigu žmogus kreiptųsi į meno konsultantą, sutaupytų pinigų. Kai nusprendžiama rinktis be konsultanto pagalbos, tada rekomenduoju žiūrėti į patikimus prizų laimėtojus, pavyzdžiui, tą, kuris gavo jaunojo tapytojo prizą. 

Tiems, kurie nori įsigyti klasikinės dailės kūrinį, visada patariu apsilankyti aukcionuose – apsidairyti ir nebijoti atsidurti tarp turtuolių. Tiesiog išdrįsti į tai žiūrėti kaip į žaidimą, edukaciją: tyrinėti, stebėti, kaip viskas vyksta. Keliaujant po užsienio šalis verta nueiti į geriausius pasaulio muziejus, kad išlavintumėte savo akį.

Pakalbėkime apie tuos, kurie lanko parodas, žino, į kokią galeriją nueiti. Ar yra garsių kolekcionierių? Kaip suformuoti savo kolekciją? 

Iš istorinių pavardžių tikrai būta kolekcionierių, pavyzdžiui, Tiškevičiai ar Radvilos. Mūsų istorijoje intelektualai buvo svarbūs, nes ne tik rėmė meną, bet ir laikė jį vienu iš laisvalaikio praleidimo būdų. Norint įvertinti meno rinkos egzistavimą šiandien, verta atkreipti dėmesį, kiek yra rėminimo dirbtuvių – tai rodo, kad meno rinka gyvuoja. Žinoma, rėminami ne tik meno kūriniai, bet ir veidrodžiai ar vaikų piešiniai. Tačiau vien jau dveji aukcionų namai rodo, kad yra apyvarta ir neapsiribojama vien mėgėjais – egzistuoja ir kolekcininkų bendruomenė.

Kolekciją kurti galima pradėti ir nuo klasikinių kūrinių. Aišku, didžioji dalis kolekcininkų renka senosios klasikinės dailės kūrinius dėl to, kad tai saugi investicija. Tipiškai tai yra peizažai, natiurmortai, kasdienybės motyvai. Didelio avangardo nėra, nors savu laiku tie kūriniai buvo išties avangardistiniai.  

O jaunesnioji karta perka labiau savo amžininkų meno kūrinius ir ieško akcentų interjerui ir mažiau dėmesio kreipia į dailės istoriją ar jos citatas. Todėl savo kolekciją galima pradėti ir nuo jaunų menininkų darbų, kurie puoš jūsų namus. Be to, jaunas menininkas po kiek laiko gali būti brangesnis už klasikus, pavyzdžiui, V. Kasiulį, K. Šimonį, A. Gudaitį, A. Galdiką, A. Samuolį ir t. t. 

Kokiais autoriais, kūrėjais tuomet reikėtų pasidomėti? Ką verta pirkti kaip investicinį meną?

Rekomenduoju investuoti į šiuolaikinius menininkus. Kasmet vis solidžiau atrodo Linas Savilionis, 2022 metais laimėjęs jaunojo tapytojo prizą. Dabar jis pasirašė sutartį su prestižine Paryžiuje esančia galerija „H“, kuri taip pat turi padalinį Niujorke. Verta paminėti tapytoją Liną Kaziulionį, kuriantį didelius tapybos darbus. Aš pati atradau ir labai susižavėjau dvidešimtmečiu jaunu menininku „Mouk“ iš Azerbaidžano. Be to, jis atvažiuoja studijuoti į Lietuvą, į Vilniaus dailės akademiją. Man taip pat labai imponuoja ir konceptualios menininkės Eglės Karpavičiūtės kūryba. Vertos dėmesio ir Antano Sutkaus fotografijos. Skulptoriaus Leono Striogos kūriniai yra itin paklausūs – jo darbus galima parduoti bet kada.

Kadangi dirbate globalioje rinkoje, kaip manote, kas mūsų laukia ateityje, kokios tendencijos nusimato? 

Perspektyvų yra, bet Lietuvos, kaip visų mažų šalių, problema ta, kad visi verda savo sultyse. Tie patys dėstytojai moko naujas kartas studentų, kurie užauga, tampa dėstytojais ir perduoda tas pačias žinias. Džiugu, kad pasaulis mus pastebėjo po Venecijos bienalės, kai opera „Saulė ir jūra“ laimėjo „Auksinį liūtą“, tačiau to vis tiek neužtenka.  

Stebimos tendencijos rodo, kad vis daugiau dėmesio skiriama moterų menui. Atrandama, jog kai kurios menininkės pasirašinėjo vyrų vardais, nes joms buvo sunkiau patekti į meno pasaulį, muziejus ir užimti vadovų pozicijas. Atsiranda galerijų parodų, į kurias kviečiamos tik moterys. Pavyzdžiui, prieš porą metų Venecijos bienalėje pateko 80 proc. moterų, kas akivaizdžiai rodo šią tendenciją. Taip pat aktualus LGBT ir mažumų menas, ir manau, kad šis kontekstas galėtų tapti galimybe Lietuvai. 

Be abejo, yra svarbus ir kultūros atašė vaidmuo. Jeigu kultūros atašė gerai dirba, turėtų organizuoti savo šalies, kurioje reziduoja, kuratorių meno institucijų vadovų išvykas į Lietuvą per mūsų galerijas ir muziejus. Tokia tinklaveika turėtų užsimegzti, bet svarbu turėti gerą agentą arba galeriją. Deja, tik kelios galerijos dirba su patikrintais menininkais ir turi jų darbų albumus keliomis kalbomis.

Panašūs įrašai

Gamtos apsuptyje
Apie interjerą

Gamtos apsuptyje

Svajonių namai gamtoje Pušyno pašonėje 2021–2023 m. statytame name įrengtas 176 kv. m butas buvo kruopščiai suprojektuotas pagal šeimininkų viziją. Prestižinis Vilniaus rajonas, apsuptas pušyno, dar labiau sustiprina svajonių būsto atmosferą. Dizaine […]
Skaityti daugiau
Elegancijos ir meno puslapiai
Įdomi pažintis

Elegancijos ir meno puslapiai

Asmeniška biblioteka „Assouline“ – išskirtinis prabangių meno knygų ženklas. 1994 metais Paryžiuje įkurtas Prosperio ir Martinės Assouline’ų šeimos verslas atspindi unikalų požiūrį į leidybą: jie siūlo ne tik knygas, bet ir estetiškus meno albumus ap […]
Skaityti daugiau
Klasikos ir modernumo šokis
Apie interjerą

Klasikos ir modernumo šokis

Klasikos ir modernumo sąjunga Žiūrėti viena kryptimi Studijos „A2Z studio“ įkūrėjai interjero dizainerė Austėja ir architektas Žilvinas Klivickai – komanda ne tik gyvenime, bet ir darbe. Abu juokiasi, kad Žilvinas atsakingas už techninius ir konstruk […]
Skaityti daugiau
Šiuolaikiška klasikos interpretacija
Apie interjerą

Šiuolaikiška klasikos interpretacija

Kviečiame pasigrožėti 95 kv. m ploto butu Vilniaus centre. Įrengtas naujame premium klasės statybos name, butas stebina klasikos ir modernių elementų derme. Interjero dizainerė Lina Kriščiūnienė pasakojo, kad užsakovai pageidavo elegantiško, prabanga […]
Skaityti daugiau